marlakas

1 márlakas sm. sing. (1) Pg, mar̃lakas (3^b) 1. P, Ak žr. marlaka 1. 2. R386, MŽ519, P žr. marlaka 3: Kad privertė žolės su marlaku Pg. 3. žr. marlaka 4: Patark, kaimyne, kas su dobilais daryti: apipuolė mar̃lakas; apkasiau, išdeginau, bet ir tai nieko negelbsti Stč. 4. Ln bot. nemiršėlė (Myosotis). 5. prk. tokia liga: Kartais ir žmones márlakas sutraukia Klov. 6. col. smulkūs gyvi padarai (jų pulkas): Prisiperino tiek to márlako (viščiukų, ančiukų ir kt.), o dabar neturi kuo lesinti Žvr.